diforma.lt750
 
 
 
 
 
 
Prekės


Išplėstinė paieška
Paslaugos
Straipsniai/Skaičiuoklės
Pamatai
Statyba
Stogai
Durys
Langai
Kaminai
Blokeliai
Oro kondicionavimas
Skaičiuoklės
Apklausa
Kas Jums svarbiausia renkantis stogo dangą
 
Statyba
Statyba

Statybos priežiūra, projekto valdymas

Statant komercinį pastatą daug problemų gali kilti dėl rangovo atliekamų darbų: jie gali būti vilkinami, atsirasti įvairių statybos defektų... Tokiais atvejais būsimiems tarpusavio nesutarimams patartina užbėgti už akių sudarant sutartį

Skaidrus atsiskaitymas

Sudarant statybos sutartis, viena iš užduočių yra sutarti dėl tinkamos atsiskaitymo už atliktus darbus sistemos. Pasak teisininko Pauliaus Pakutinsko, pagrindinė užsakovų daroma klaida yra ta, kad sutartyje nustatomas tik galutinis terminas ir laukiamas rezultatas.

"Statybininkai gali vilkinti statybas ar reikalauti papildomų išlaidų medžiagoms. Užsakovui derėtų atsiminti, kad darbų sąmata turėtų būti galutinė ir nekintama. Jeigu rangovo iniciatyva atsiranda naujų darbų, rangovas pats turėtų padengti visas papildomas išlaidas", - teigia p. Pakutinskas.

Pasak jo, norint išvengti darbų vilkinimo, reikia labai aiškiai nustatyti darbų atlikimo tarpinius terminus bei teisingą atsiskaitymo struktūrą.

"Idealu, jeigu užsakovas suskirsto visą statybą į etapus ir po kiekvieno iš jų sumoka atitinkamą sumą, dalį išmokos atidėdamas, kol statinys bus baigtas", - tikina p. Pakutinskas.

Teisininkai pataria, jog geriausia atidėtą sumos dalį sumokėti rangovams po to, kai statinys yra baigtas, o kitą dalį sumokėti, kai statinys bus įteisintas įstatymų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, higienos reikalavimų gali neatitikti ventiliacija.Tokiu atveju netvarkingas statinys būtų pripažintas netinkamu naudoti ir neregistruojamas, t.y. užsakovas negalėtų tinkamai disponuoti savo nuosavybe.

"Visiškai pabaigus pastato statybos darbus, gali iškilti įvairių defektų, o sumokėjus visą sumą rangovas nebėra suinteresuotas jų taisyti. Taigi atidėta suma galėtų būti kaip akstinas rangovui taisyti iškilusius nesklandumus", - aiškina teisininkas.

Būtinas leidimas

Teisininkai pataria: negavus leidimo statyboms vykdyti, statybos darbų geriau nepradėti. Tiesa, šiandien, kai namai kyla vienas po kito nebūtinai teisėtai, tai gali pasirodyti nereikšminga.

Atsižvelgiant į tai, kur ir kokioms reikmėms statomas statinys, statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija arba savivaldybės administracijos direktorius.

Specialistai akcentuoja, jog pradedant statybą ne mažiau svarbu išsiaiškinti teritorijos paskirtį. Norint statyti pastatą komercijai, reikia atsižvelgti, ar yra arti magistralių, kelių, geležinkelių, kad būtų geras susisiekimas, lengvai prieinamos komunikacijos. Apie tai sužinoti galima iš teritorijų planavimo dokumentų.

Idealu, jeigu žemė yra tos paskirties, kurioje galima vykdyti komercinę statybą. Į šią kategoriją įeina pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos ir kiti objektai.

Konkurso privalumai

Geriausia rangovus rinktis iš didelės pasiūlos. Esant didelei rangovų pasiūlai, užsakovui tikslinga skelbti konkursą, kuriame būtų pasirenkama statybų bendrovė.

"Geriau išleisti daugiau pinigų rengiant konkursą, negu gauti blogą rangovą. Užsakovas šiuo atveju yra padėties šeimininkas ir aiškiai diktuoja sąlygas. Be to, esant didelei rangovų pasiūlai atsiranda galimybė, jog pastarieji gali sumažinti kainas", - teigia p. Pakutinskas.

Pasak teisininko, sudarant sutartį su statybininkais ypač svarbu detalizuoti darbų planus, terminus, pateikti statinio projektą, darbo brėžinius, sąmatas.

"Atliekamų darbų negalima apibūdinti dviem sakiniais. Be to, galima pareikalauti rangovo savo sąskaita apdrausti statinį ir taip išvengti galimų nuostolių", - teigia p. Pakutinskas.

Priežiūra nepakenks

Kad statybininkai nesukčiautų darbo vietoje, patartina samdyti specialistą, kuris ir prižiūrės darbų eigą. Aišku, kad samdyti geriau žmogų, kuris yra tos srities specialistas. Pavyzdžiui, kvalifikuotą techninį inžinierių. Jis nuolat informuos užsakovą apie vykdomus darbus bei jų kokybę.

Užsakovo interesams užtikrinti tikslinga sudaryti trišalę sutartį tarp užsakovo, rangovo ir techninio prižiūrėtojo (inžinieriaus). Šioje sutartyje užsakovas suteikia įgaliojimus inžinieriui spręsti dėl darbo kokybės, terminų keitimo, mokėjimų atidėjimo ar sustabdymo.

Palengvinti šalių tarpusavio bendradarbiavimą vykdant statybos darbus padeda FIDIC (Tarptautinė inžinierių konsultantų federacija) išleistos statybos sutarties sąlygos. FIDIC statybos sutarties sąlygos yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jas galima įtraukti į sutartį, ir tada abi šalys turi jomis vadovautis.

FIDIC statybos sutarties sąlygos ypač naudingos kilus įvairiems ginčams tarp užsakovo ir rangovo. Šiose sąlygose numatyta, jog techninis inžinierius gali būti kaip tarpininkas, galintis padėti išspęsti ginčą.

"Be to, FIDIC statybos sutarties sąlygos nustato, jog inžinierius užsakovo vardu gali keisti sutarties sąlygas. Numatyti ir kiti panašūs atvejai", - nevyriausybinės organizacijos FIDIC statybos sutarties sąlygų privalumus aiškina Rūtenis Pocius, architektas.

Jeigu sudaroma dvišalė sutartis tarp užsakovo ir rangovo, tuomet patartina sudaryti atskirą sutartį tarp užsakovo ir techninio eksperto (inžinieriaus). Tokiu atveju statybos rangos sutartyje turi būti numatytos nuostatos dėl inžinieriaus dalyvavimo statant pastatą.

Sąmata - privalumas bankui

Aišku, pradedant statybą viena iš pirmųjų užduočių būna kreipimasis į banką dėl projekto finansavimo. Bankai neretai pageidauja, kad užsakovo dalis projekte būtų ne mažesnė negu 30% visos statybos sumos. Dažniausiai šią dalį sudaro žemės sklypo įsigijimas, ir tai laikoma kaip užsakovo dalyvavimas projekte. Bankas finansuoja didesnę statybų projekto dalį, jeigu jis parengtas kvalifikuotai bei detaliai, t.y. aiškiai matomi projekto įgyvendinimo terminai, nepriklausomo techninio eksperto įvertinta sąmata.

"Bankas dažniausiai pasitiki nepriklausomo techninio eksperto išvadomis, nes pasitaiko atvejų, kad užsakovas patiki sąmatą nustatyti rangovui, kuris gali priskaičiuoti "kosminę" sumą. Žinoma, kartais užsakovui naudinga, jog bankas finansuotų kuo didesnę sumą, tačiau tam reikalingos atitinkamos sąlygos. Įmanoma, jog bankas finansuotų ir visą 100 proc. sumą. Šiuo atveju turėtų būti parengta tvarkinga sąmata, nusamdytas rinkoje gerai žinomas rangovas bei susitarta, jog statybos darbai būtų finansuojami etapais, kas mėnesį",-aiškina tvarką Žydronė Lukšytė, AB "Hansabankas" atstovė spaudai.

Pastato paskirtis

Nebūtinai būsimieji pastato savininkai statomame name gyvens patys. Be to, užsakovai stato pastatus ne tik savo verslo reikmėms, bet ir vertindami tai kaip investiciją: patalpos gali būti naudojamos ar parduodamos. Jeigu patalpas planuojama nuomoti, tai teisininkai rekomenduoja bankui pateikti preliminariąsias būsimojo statinio patalpų nuomos sutartis. Tokiu būdu užsakovas yra labiau garantuotas, kad bankas duos kreditą.

Jeigu užsakovas planuoja būsimas patalpas parduoti, bankas taip pat turi būti apie tai informuotas. Pasak p. Pakutinsko, tokiais atvejais samdomas nepriklausomas turto vertintojas, kuris, žinodamas panašių objektų pardavimo rinkos kainas, įvertina statinio vertę.

"Pavyzdžiui, planuojama pardavimo kaina sąmatą viršija 30 proc. Matydami šį eksperto įvertinimą, bankai noriai finansuoja projektą. Žinoma, vis dar pasitaiko atvejų, kai užsakovas pasistato statinį prieš tai realiai neįvertinęs, kokiomis pajamomis jis padengs kreditą. Ypač dažnai tokių atvejų pasitaikydavo prieš penketą - septynetą metų. Tokiu atveju užsakovas lieka skolingas bankui, todėl pastatas gali būti parduodamas iš varžytinių", - užsakovų klaidas vardija p. Pakutinskas.

 
Gelžbetonis ir jo konstrukcijos

Gelžbetonis

Gelžbetonis yra  betonas, armuotas plienine armatūra. Tiek betonas, tiek plienas vienodai deformuojasi esant temperatūros pokyčiams, bet betonas ir armatūra turi skirtingas mechanines savybes. Pavyzdžiui, betono stipris gniuždant yra žymiai didesnis už jo tempimo stiprį, o armatūros tempimo stipris yra ypač stiprus. Taigi, jie tarpusavyje yra konstruojami taip, kad visas apkrovų ir kitų poveikių sukeltas tempimo jėgas atlaikytų armatūra.

Gelžbetonio konstrukcija

Šiai konstrukcijai būtina, kad betonas ir armatūra sukibdami sudarytų itin patvarią vientisą sistemą. Gelžbetonio konstrukcijos sukibimas yra didesnis kai armatūros paviršius yra ne lygus o rumbuotas, armatūros galuose yra pritvirtinti inkarai bei yra suvirinti tinklai ir strypynai. Armatūra nuo korozijos yra apsaugojama aplink strypus susidariusios cementinio akmens plevelės ir konstrukcinio betono sluoksnio dėka.

Norint, kad gelžbetonio konstrukcija ilgai laikytų, būtų standesnė ir greitai nesupleišėtų būtina ją įtempti mechaniniu, cheminiu bei elektriniu būdu iš anksto. Aišku, labai agresyvioje aplinkoje gelžbetonis gali visvien suirti dėl korozijos, taigi, tokiu atveju siūloma naudoti tankesnį specialų betoną, pagamintą su įvairiomis medžiagų priemaišomis( cementu, skystuoju stiklu, spec. plieno ar stiklaplasčio armatūra).

Gelžbetonio naudojimas

Gelžbetonis yra viena populiariausių statybinių medžiagų, naudojamų architektūrinių formų konstrukcijoms ir statiniams. Statiniams gali būti naudojamos surenkamosios arba monolitinės gelžbetonio konstrucijos. Surenkamosios konstrukcijos naudojamos neaukštiems karkasiniams pastatams, o monolitinės- įvairesnių dydžių, formų, pigesnės ir raiškesnės už surenkamąsias.

Skaityti toliau...
 
Perdangos

Perdangos

Perdangos - tai horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios (atitvėrimo funkcija) ir kartu laiko savo pačių, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį (laikymo funkcija). Be to, perdangos yra labai svarbios pastato erdvinio standumo atžvilgiu: nuo jų priklauso ar pastato forma išliks nepakitusi veikiant įvairioms apkrovoms.

Pagal išdėstymą perdangos skirstomos į tarpaukštines, pastogines, cokolines ir apatines.
Perdangos, skiriančios gretimus aukštus ir atliekančios tiek laikymo, tiek atitvėrimo funkcijas, vadinamos tarpaukštinėmis. Jų viršutinėje pusėje klojamos grindys, o iš apačios tarpaukštinės perdangos sudaro lubas žemiau esančioms patalpoms.
Viršutinį aukštą nuo pastogės skiriančios perdangos - pastoginės. Prie jų paprastai tvirtinamos lubų detalės.
Cokolinės perdangos atriboja rūsį nuo gyvenamosios zonos, o tos perdangos, kurios skiria žemutinį aukštą nuo grunto vadinamos apatinėmis.
Dar būna ir mansardinių perdangų. Jos yra naudojamos dviaukščiuose ir mansardiniuose namuose. Mansardinės gali atlikti pastoginių perdangų funkcijas.
Reikėtų pabrėžti, jog tarpaukštinių ir cokolinių perdangų apkrovos yra dvigubai didesnės, negu pastoginių.
Atskiromis atramomis vadinamos statramsčiai (stulpai arba kolonos), laikantys perdangas, stogą, o kartais ir sienas ir perduodantys jų apkrovas pamatams.
Perdangos gali remtis tiesiai į kolonas arba į specialias sijas, išdėstytas tarp kolonų. Šios sijos ir kolonos sudaro vadinamąjį vidinį pastato karkasą.
Perdangos tipo pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties, o taip pat ir nuo apkrovos lygio. Apskaičiuojant apkrovas, atsižvelgiama į baldų, žmonių, santechninės ir kitos įrangos svorį. Pastovi apkrovos sudedamoji dalis - pačios perdangos svoris.
Paprastai norint įrengti tarpaukštines perdangas dviaukščiuose ir mansardiniuose namuose, būtina montuoti jose santechnines komunikacijas. Norint nutiesti vamzdyną, naudojamos metalinės arba vinilinės įvorės, kurių vidinis skersmuo turi būti didesnis nei vamzdžio.
Pagal naudojimo būdą perdangos skirstamos į sijines ir plokštines. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Sijų skerspjūviai priklauso nuo angos pločio ir atstumo tarp jų.
Mūrinių, betoninių arba šlakbetoninių pastatų statyboje yra naudojamos gelžbetoninės perdangos. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Todėl tikslinga jas naudoti tik kaip cokolines.
Yra skiriamos monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos.
Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos (pvz. visuomeniniuose ar gamybiniuose pastatuose). Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turį tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos.
Gyvenamuose namuose dažniausiai naudojamos surenkamos perdangos - unifikuotos surenkamosios gelžbetoninės plokštės.

 
Mūras

Sienos

Sienos atskiria patalpas nuo išorinės erdvės (išorinės) arba nuo kitų patalpų (vidinės) ir taip atlieka atitvėrimo funkciją. Be to, kai kurios sienos gali laikyti ne tik savo, bet ir stogo, perdangų ir kitų statybinių elementų svorį.
Sienos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams, yra vadinamos laikančiosiomis.
Sienos, kurios remiasi į pamatus ir perduoda jiems savo masę, bet neperima kitų pastatų elementų (pvz. perdangų) svorio, vadinamos tik save laikančiomis sienomis.
Nelaikančios sienos riboja namą iš išorės ir laiko savo svorį tik vieno aukšto ribose, remdamosi į kitas pastato laikančiuosius elementus.

Betonavimas 

Vanduo, cementas ir smulkus užpildas – tai svarbiausi betoną sudarantys komponentai. Priklausomai nuo jų charakteristikų ir sudėties kinta betono savybės. Vienas iš svarbių parametrų, lemiančių betoninių grindų patvarumą, yra betono masės slankumas. Jis nustatomas pagal vandens ir cemento santykį ir specialių priedų buvimą: mažesnis vandens ir cemento santykis – kokybiškesnis betonas išeina.

Prieš įrengiant objekte betonines grindis būtina nustatyti pagrindo būklę. Jei grindys daromos pirmiausiai, reikalingi geodeziniai šios teritorijos duomenys, kuriais remiantis būtų galima planuoti darbus. Jei yra senas betoninis pagrindas, pirmiausiai reikia susipažinti su jo įrengimo technine dokumentacija, o tokios nesant, atlikti tyrimą. Tai leis tiksliai susiplanuoti tolesnius darbus. Labai svarbu, ar yra pagrindo hidroizoliacija.


• Paruošiamieji darbai. Jei yra senas pagrindas, tai būtina pašalinti netvirtas jo dalis, nuplauti nuo grindų purvą, dulkes ir riebias dėmes.
• Hidroizoliacija. Jei tarp esančio pagrindo ir naujų grindų bus tiesiama polimerinė plėvelė, ji ne tik sulaikys drėgmę, bet ir sumažins sėdimo plyšių atsiradimo betone tikimybę. Plėvelė užtikrina betono plokštės slydimą tarp sėdimo siūlių. Jei plėvelės nebus, tarp šių siūlių gali atsirasti plyšių.
• Armavimas. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis – perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone.
• Betono papildai. Įtrūkimų atsiradimui šviežiame betone kelią užkerta polimerinio pluošto ar metalinio pluošto naudojimas. Betono gamykloje kartu su pluoštu įdedami ir betono sėdimą mažinantys papildai – plastifikatoriai. Likusi plastifikatorių dalis suberiama aikštelėje, nes jų veikimo laikas – 30–50 minučių. Plastifikatoriai parenkami priklausomai nuo techninių poreikių ir temperatūros.
• Priimdamas betoną darbų vykdytojas turi turėti grindų užbaigimo projektą. Jeigu ant pagrindo liejama tokia stora danga kaip magnezinis betonas arba polimerinė danga su kvarco papildais, tai priimtą betoną užtenka sutankinti vibratoriumi ir išlyginti vibracine mentele. Jei ant užbaigto pagrindo bus tiesiama plona polimerinė danga arba jis bus dažomas, tada priimtą betoną reiktų lyginti specialiomis lyginimo mašinomis, taip sutvirtinant jo viršutinį sluoksnį ir, esant galimybei, išlyginti, nes plona danga atkartos visus betoninio pagrindo nelygumus.
• Užkirsti kelią dulkių kaupimuisi galima į betonines grindis įmaišius mineralinių tankinančių medžiagų. Šios medžiagos užpilamos ant išlyginto, šviežiai supilto betono. Tai yra betono priežiūros priemonė ir gerina jo džiuvimą. Jos chemiškai sujungia dulkes sukeliančias medžiagas, todėl grindys tampa tankesnės, tvirtesnės ir jas lengva valyti.
• Kompensacinės siūlės. Rengiant betonines grindis reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki ½ betono storio, priklausomai nuo paties storio ir įrengimo technologijos. Paruošos siūlės užpildomos specialia, elastinga medžiaga.

Laikui bėgant pastato dalis veikia įvairios apkrovos. Daugiausiai apkraunamos grindys. Betono sudėtis ir liejimo metodai gali turėti įtakos jo tvirtumui, atsparumui susidėvėjimui, tankumui, šalčiui, sėdimui ir vandeniui. Tai būtina atsiminti liejant betonines grindis.

Tiesa, betonas gali atlaikyti dideles apkrovas, tačiau jeigu betoninės grindys numatytos lieti tokiose vietose, kurioms keliami dideli reikalavimai, reiktų prisiminti, kad yra betoninių grindų su tvirtesniu viršutiniu sluoksniu liejimo metodika, vadinamasis topingas. Šis būdas taip pat padeda apsaugoti viršutinį betono sluoksnį nuo dulkėjimo, kuris atsiranda dėvintis viršutiniam grindų sluoksniui.

Betoninių grindų su sustiprintu viršutiniu sluoksniu liejimo technologija ganėtinai paprasta. Į šviežiai išlieto ir išlyginto betono viršutinį sluoksnį įtrinamas specialus sausas mišinys, kuris labai padidina betono technines charakteristikas: atsparumą gniuždymui, smūgiams, dėvėjimuisi, užtikrina, kad susidarys mažiau dulkių, pagerina bendrą grindų vaizdą.


Sausas hidraulinio cemento ir smulkių papildų mišinys, kuris tolygiai įtrinamas į betono paviršių iki jam sukietėjant, o tada užlyginamas siekiant suteikti paviršiui norimų savybių; mišinys gali turėti arba neturėti pigmentų.

Įtrinant mišinys įsigeria viršutiniame betono sluoksnyje taip dar geriau jį sutankindamas. Po paskutinio šlifavimo uždaroma daugelis porų betono paviršiuje ir taip padidėja jo atsparumas šalčiui. Tokios grindys gali tarnauti 15–20 metų. Sutvirtintas sluoksnis ir pagrindinis betonas sudaro visumą, nes abi dangos išlietos naudojant portlandcementą. Viršutinių sluoksnių atsparumas pasiekia 90 mPa ir daugiau. Pagal šiuolaikines technologijas pagamintos grindys su sausais standikliais gali išlaikyti labai dideles apkrovas – net vikšrinę techniką.

Skaityti toliau...
 
daistana.lt
arch.lt
diforma.lt
miroda.lt
stogas.lt
draudimok120x60.lt
ieskau.lt
fightclub.lt120x60
 
 
© UAB "STATYTOJAS", 2004. Įmonės kodas: 301489846. PVM kodas: LT100003950911.
Klaipėda, Liepų g. 19, Tel.: (8*46) 259 891. Faks.: (8*46) 259 891 Mobilus: (8*655) 11 471.
Vilnius, Olimpieciu g. 3, Tel./faks.: (8*5) 2653 775. Mobilus: (8*615) 55 943 .
Lankytojai.lt - Reklamos mainų sistema