baa 750x100
 
 
 
 
 
 
Prekės


Detali Paieška
Rodyti krepšelį
Jūsų krepšelis šiuo metu tuščias
Paslaugos
Straipsniai/Skaičiuoklės
Pamatai
Statyba
Stogai
Durys
Langai
Kaminai
Blokeliai
Oro kondicionavimas
Skaičiuoklės
Stogai

 

Stogai

Stogas - pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių.
Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga.


Stogas – viena pagrindinių ir matomiausių  pastato dalių.Todėl jis turi būti  tvirtas, gražus ir saugoti statinį nuo atmosferos kritulių, saulės, temperatūros pokyčių, vėjo, triukšmo. Stogo konstrukcija, nuolydis, dangos rūšys ir naudojamos medžiagos parenkami atsižvelgiant į klimatines sąlygas, architektūrinius reikalavimus, pastato paskirtį, kapitališkumą ir kitus kriterijus.Individualių gyvenamųjų namų stogai dažniausiai būna šlaitiniai. Įrengiant tokį stogą naudojamos lakštinės bei vienetinės stoginės medžiagos. Jos dedamos ant grebėstų arba paklotų lygiomis eilėmis. Įrengimo metu turi būti daromi reikiamo dydžio vėdinimo oro tarpai su oro įleidžiančiomis angomis karnizuose ir orą išleidžiančiomis angomis kraigo zonoje.
Plokštieji ir mažo nuolydžio stogai dažniausiai būna sutapdintos konstrukcijos. Tokiuose stoguose pastato denginys atlieka ir stogo laikančios konstrukcijos funkcijas, jie dažniausiai dengiami prilydoma danga.
Bendrovės  techninis personalas puikiai išmano stogų dangų ir dengimo technologijų  ypatybes, todėl  pasiruošęs  įvertinti ir  parinkti geriausią stogo denga. Lietuvoje jau seniai nebėra stogų dangos deficito. Tačiau pirkėjams nuo gausios pasiūlos nė kiek nepalengvėjo - išsirinkti tinkamiausią stogo dangą reikia nemažai žinių bei pinigų.

 Didžioji stogų dalis dengta prieš 30-40 metų ir jau yra susidėvėjusi. Lietuvos kaimo vietovių vaizdas išties nykus - vien pilka, šiuo metu jau uždrausto gaminti ir dengti šiferio danga.

Stogų dangos pardavimai kasmet paprastai paauga 10%. Tendencija yra tokia, jog pirkėjai sluoksniuojasi į finansiškai labai pajėgius bei perkančiuosius pigiausią dangą. Lietuvoje kol kas nėra statistinio pirkėjo.

 Skardinės stogų dangos pirkėjai dažniausiai renkasi pigesnius variantus. Tiesa, yra ir tokių, kurie perka ypač brangią skardinę stogų dangą. Taip pat daugelis renkasi pigesnes dangas, brangiausias stogų dangas perkančių statistiškai yra mažiau.

 Metalo dangų populiarumą lėmė tinkama kaina ir nesudėtinga klojimo procedūra. Ypač tokia danga pasiteisina, kai yra pagaminta iš vakarietiškų žaliavų, atvežtų iš Suomijos. Kita vertus, iš Rusijos nelabai ir įmanoma be papildomų procedūrų atsivežti, tarkim, pigesnės cinkuotos skardos, nes Lietuva jau yra ES narė. Be to, ten pagaminta žaliava nors ir pigesnė, tačiau nekokybiška.

 Ateityje pirkėjai rinksis kokybiškesnes bei brangesnes stogų dangas. Prognozuoja, kad ateityje stogų dangos turėtų pigti. Neatmetama galimybė, kad ateityje Lietuvoje bus galima nusipirkti ir neįprastų stogo dangų.   
                                                                                                                                                                     pirkėjams      Patariama nesirinkti ypač pigios produkcijos.

 Žinoma, dabar rinkoje galima nusipirkti ypač pigios skardos, atvežtos iš Taivanio, tačiau tokios produkcijos kokybe negalima pasitikėti.

 Ypač vertinama žaliava, kuri pagaminama Europoje.  Taip patariama netaupyti ir statybų darbų sąskaita, ypač tai aktualu dengiant stogus plienine danga. "Jeigu izoliacija bus bloga, be abejo, lietaus lašai nuolat barbens į stogą. Išvada: reikia kontroluoti darbų kokybę".

 Stogo danga turi būti kokybiška, vadinasi, ne pati pigiausia.

 Pigu, jei, apklojus stogą, nekyla problemų maždaug 10 metų. Tačiau dažniausiai pirmasis lietus, sniegas ar stipresnis vėjas parodo ne tik daugybę dangos trūkumų ir defektų, bet ir darbo broką. Pigus produktas jau po metų dvejų keičiamas kur kas brangesniu, patvaresniu. Pasitvirtina posakis, kad šykštuolis moka du kartus.

Statistikos duomenimis, 90% vokiečių, 85% švedų ir belgų, 75% norvegų gyvenamųjų namų stogams renkasi tik čerpes. Kasmet Vokietijoje uždengiama daugiau kaip 100 mln. m2 šlaitinių stogų: 50% betoninėmis čerpėmis, maždaug 40% - keraminėmis, 3,5% metaline danga, 2% pluoštinio cemento gaminiais, 1,5% beasbesčiu šiferiu.

Čerpių gamintojai ir pardavėjai, kaip susitarę, kaltina sovietinius laikus dėl to, kad čerpės nėra tokios populiarios kaip užsienyje.

Manoma, kad tam "pasitarnavo" planinis socializmas, kai gamintojai buvo verčiami kasmet po 7-10% didinti šiferio gamybos apimtis iki nepakeliamos ribos. Ir atsitiko taip, kad kiekybė tapo svarbesnė už kokybę. Užuot paklojus stogo dangą, kuri būtų patikima šimtmetį, pasirinktas šiferis neatlaikydavo ir dešimties metų, nors tapo populiarus visoje Lietuvoje. Apgailėtinai atrodo stogai, dengti tokia danga, dar ir sveikatai kenksminga.

 Šiferis nebuvo ir nėra patvaresnis - toks stogas išlaikydavo 15-17 metų. Skardinės stogo dangos lenkia savo populiarumu keramines ar betonines čerpes.

 Taip yra todėl, kad keraminės čerpės brangiau kainuoja. Jų kainą kelia įvairūs priedai, reikalingi montuojant. Tiesą sakant, nesuprantama, kodėl plieninė stogo danga yra sąlyginai populiaresnė, jeigu kaina skiriasi nedaug, o tarnauja vidutiniškai penkis kartus trumpiau. Užsienyje dauguma stogų yra dengti keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, o laikui bėgant ir Lietuvoje ši stogų danga populiarės.

 Vokietijos kaimelio centre stovintys namai paprastai dengti glazūruotomis čerpėmis, toliau nuo centro stovintys namai dengti betoninėmis ar skardinėmis čerpėmis, priemiesčiuose namai dengti bitumine danga. Pas mus taip nėra, visur vaizdas vienodas.

 Teigiama, dabar Lietuvoje yra 4 mln. m2 šlaitinių stogų. Mūsų gamtinės sąlygos gana sudėtingos, atšiaurios - oro temperatūra dažnai svyruoja, santykinis oro drėgnumas taip pat aukštas, gūsingi vėjai.  Tokiomis gamtinėmis sąlygomis ypač tinka betoninės čerpės. Šios stogo dangos yra gana pigios. Be to, jos gali atlaikyti net labai stiprų vėją. Betoninės čerpės sveria 43-45 kg/ m2.

 Kad stogas būtų tinkamai apšiltintas, būtina pakloti ne mažiau kaip 200 mm akmens arba stiklo pluošto vatos, o tai reiškia, kad gegnių skerspjūvio aukštis turi būti 200 mm. Tokios gegnės atlaiko čerpių dangos svorį. O medinių konstrukcijų ilgaamžiškumą užtikrina nesunkiai įrengiamas natūralus vėdinimas, kai tiesiog ant termoizoliacinio sluoksnio klojama difuzinė plėvelė.

 

STOGAI – veikiami sudėtingo komplekso veiksnių: stogo savosios masės, sniego apkrovos, laikinųjų apkrovų, atsirandančių eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo), vėjo apkrovos,
kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir traukia), be to, atmosferos kritulių (lietus, sniego, krušos), oro drėgmės, saulės radiacijos, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikių. Stogai be pastogės vadinami – sutapdintaisiais stogais (denginiais).
Tarp stogo ir pastogės esanti uždara erdvė vadinama pastogė. Joje talpinamos vėdinimo kameros ir kanalai, liftų mašinų skyriai, išvedžiojami vamzdžiai. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją. Kuo stogo medžiaga tankesnė ir kuo hermetiškesni sandūrų elementai, tuo stogo nuolydis gali būti mažesnis. Ekonominio požiūriu tikslingas mažiausias nuolydis, leistinas tam tikros konstrukcijos stogui konkrečiomis sąlygomis. Visus pastato šlaitus rekomenduojama daryti vienodo nuolydžio.
SUTAPDINTI STOGAI
Sutapdinti stogai dažniausiai įrengiami su rulonine danga. Jų paklotas daromas iš surenkamųjų gelžbetonių plokščių. Tokie denginiai yra nedidelio nuolydžio arba lėkšti, dažniausiai su vidine vandens nutekėjimo sistema. Stogo nuolydis daromas įrengiant specialų kintamo storio sauso smėlio sluoksnį arba keičiant termoizoliacijos storį. Stogas dažniausiai susideda iš šių sluoksnių (nuo viršaus): 6..8 mm storio apsauginio sluoksnio – smulkaus žvyro, įklampinto į bitumą. Ruloninės dangos – ruberiodo, hidroizolo, suklijuotų mastika. Išlyginamasis sluoksnis. Termoizoliacija (akyto betono, mineralinės vatos, šlako). Garo izoliacijos (ruberoidas priklijuotas mastika). Laikančiosios konstrukcijos – gelžbetoninių plokščių pakloto, padėto ant sienų, sijų arba santvarų. Sutapdintojo stogo nuolydis įrengiamas keičiant termoizoliacijos storį arba iš kintamojo sauso smėlio sluoksnio. Sutapdintojo stogo – terasos įrengimo schema: gelžbetoninė plokštė, garo izoliacija, termoizoliacija, cementinė armuota pluta, bituminės emulsijos grunto sluoksnis, hidroizoliacija, įklampintas į bitumo mastiką žvyras, žvyro sluoksnis, surenkamosios gelžbetoninės plokštės su keraminių plytelių apdaila.
STOGŲ LAIKANČIOS KONSTRUKCIJOS
Gyvenamųjų namų konstrukcijomis dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos. Pagal konstrukcinę schemą jas galima skirstyti į 3 rūšis: paremtines, kabamąsias ir kombinuotąsias. Paremtines gegnines sistemas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrlotus, esančias ant išorinių ir vidinių sienų. Atstumas tarp gegnių – nuo stogo dangų palaikančios grebastų konstrukcijų ir jų laikomosios galios (dažniausiai 1,2…2m). gegnės atremiamos į ilginę paremtos kas 3-4 m. Statramsčiais. Gegninės konstrukcijos iš medinių tašų ar lentų. Paremtiniai gegniniai elementai sujungiami įkirčiais arba naudojant lentas, sukalami vinimis. Visi stogo mediniai elementai antiseptinami ir sąlyčiu su mūrinio vietose izoliuojami. Keturšlaitiniuose ar sudėtingesnės formos stogu šlaituose sankirtos vietose dedamas kampinės gegnės. Į jas remiamos galinių šlaitų gegnės. Kabamosios gegninės sistemos – santvara su skėtimų atlaikančia styga. Kur pastate nėra vidinių atramų. Perdangos dydis iki 15 m. Gegnės daromos iš tašų, elementai jungiami įkirčiais. Kabamųjų sistemų medinės gegnės atremiamos į mūrines sienas per medinius padėklus. Kombinuotosios gegninės sistemos: iš kabamųjų ir paremtųjų elem. Tokios gegnės išdėstomos kas 3-6m, ant jų dedam kraiginį ilginį ir ilginius ant kurių iš abiejų pusių dedamas paremtinės gegnės kas 1,2…2m. Plačių visuomeninių pastatų stogams – industrinės gegninės konstrukcijos: sijos, santvaros, arkos (gelžbetoninės, medinės, plieninės). Tarpatramiai iki 40 m. Gelžbetoninių sijų tarpatramiai 6-18m. Pramoniniams pastatams, spec. Civiliniams pastatų dvišlaitinės gelžbetoninės sijų perdengiančių 15m, gelžbetoninės 18-24m. Plieninės santvaros iš kampuočių ar vamzdžių. Medinių konstrukcijų – klijuotų medinių gegninių sijų (vienšlaitės, dvišlaitės) 9-18m. Grebėstai reikalingi stogo dangai pritvirtinti. Atstumai tarp grebėstų nustatomi pagal stogo dangos matmenys. Stogo dangos medžiagos parenkamos pagal stogo šlaito nuolydį. Ruloninės 0-15 laipsnių kampą, čerpės 30-45, skarda 16-22, asbestiniai (šiferis) 6-18. Kabančios dvijuostės konstrukcijos lankstūs lynai stabilizuojami sujungiant ramsčiais. Erdvinės konstrukcijos: skliautai, kupolai, kevalai. Erdvinės konstrukcijos iš metalo ir t.t. Kevalas – 2 kreivų paviršių ribojamas kūnas, kai atstumas tarp tų paviršių lyginant su kitais matmenimis yra mažas. Tas atstumas – kevalo storis

Paprastai tokiam vienasluoksniam šiltinamajam stogo izoliacijos sluoksniui naudojamos dvitankės akmensvatos plokštės su sutankintu paviršiniu sluoksniu – jis atlaiko ir tolygiai šskirsto vaikščiojimo bei kitas eksploatacines

apkrovas. Aišku, kad pastatų savininkams svarbios eksploatacinės sutapdintojo stogo ypatybės. Kartais išgirstame

sakant, kad per vienasluoksnį šiltinamąjį stogo sluoksnį dėl neperdengtų plyšių tarp akmens vatos plokščių gali padidėti šilumos nuostoliai. Dėl to esą teks didinti šiltinamojo stogo sluoksnio storį. Priežastys, dėl kurių jame gali susidaryti plyšių:

• nepakankamai atidžiai (nesuglaudus vienos su kita) suklojus akmens vatos plokštes;

• kai akmens vatos plokščių matmenų nuokrypiai nuo nominalių bus itin dideli.

Tokius argumentus nesunku paneigti. Pirmiausia reikėtų įvertinti tai, kad sutapdintąjį stogą apšiltinti patogiau, pigiau ir efektyviau, o kai kuriais atvejais padidinus jo šiltinamojo sluoksnio storį netgi galima sutaupyti mažinant šiltinamojo sienų sluoksnio storį. Juk santykinė pastato šilumos nuostolių dalis, prarandama per stogą, – viena iš didžiausių. Kita vertus, pagal standarto LST EN 13162 reikalavimus akmens vatos plokščių ilgio leistini nuokrypiai yra ±2 proc., o pločio – ±1,5 proc. Statistinės analizės duomenys rodo, kad „Rockwool“ akmens vatos plokščių matmenų nuokrypiai nuo nominalių skiriasi labai nedaug (mažiau nei 5 mm). Praktiškai tai nereikšmingas dydis, beveik neturintis įtakos plyšiams tarp plokščių susidaryti. Be to, atidžiai klojant plokštes, jas galima taip priglausti vieną prie kitos, kad gretimų plokščių matmenų nuokrypiai kompensuotųsi. Danijoje ir kitose šalyse buvo atlikti tyrimai, kai buvo umodeliuoti įvairūs atvejai su vienasluoksne stogo šilumos izoliacija iš akmens vatos plokščių, tarp kurių buvo specialiai palikti skirtingo pločio plyšiai. Praktiniai šilumos nuostolių matavimai įrodė, kad tuo atveju, kai vienam kvadratiniam metrui stogo tenka 1 m ilgio ir 5 mm pločio plyšys, prarandama apie 3 proc. šilumos, 10 mm pločio

plyšys lemia 5 proc., o 15 mm – 10– 12 proc. didesnius šilumos nuostolius. Tačiau tokie platūs ir ilgi plyšiai ienasluoksnei stogo šilumos izoliacijai iš akmens vatos plokščių nebūdingi! 244 Danijos pastatų, kurių stogai nuo 1982 m. buvo apšiltinti vienu akmens vatos plokščių sluoksniu, apžiūra įrodė, kad platūs ir ilgi plyšiai šių plokščių sandūrose niekada nesusidaro. Didžiausias plyšių plotis buvo tik 5 mm, jų ilgis nedidelis – iki kelių centimetrų, todėl jie neturėjo idelės įtakos šiluminėms stogo ypatybėms. Atliekant šiuos praktinius tyrimus, nustatyta, kad gerokai siauresnių nei 5 mm plyšių kiekis apžiūrėtuose pastatuose išreiškiamas tokiais skaičiais: 1 m2 stogo tenka iki 4 cm ilgio plyšys. Dėl to netenkama iki 0,1 proc. šilumos, kas praktiniu požiūriu nėra reikšminga. Lietuvos architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos specialistai taip pat tyrė plyšių susidarymo vienasluoksnės stogo šilumos izoliacijos sluoksnyje tikimybę bei šių plyšių įtaką stogo šilumos izoliacijos ypatybėms. Sumodeliavę įvairias situacijas, atlikę matavimus ir skaičiavimus, laboratorijos mokslininkai nustatė, kad vienasluoksnės šilumos izoliacijos sluoksnio storio didinimas prasmingas tik tuo atveju, jei plyšių tarp plokščių plotis yra didelis: per 8–10 mm. Pasak jų, efektyviausias būdas išvengti šilumos nuostolių dėl plyšių tarp akmens vatos plokščių – akmens vatos plokštes kloti perstumiant vieną ant kitos. Šios laboratorijos specialistai pabrėžia, kad pagrindinė galimų, tačiau išvengiamų šilumos nuostolių priežastis tokiame stoge su vienasluoksne šilumos izoliacija – ilgi ir vėjo prapučiami plyšiai. Jų nebus, jei akmens vatos plokštės bus perstumtos taip, kad išilginės šiltinamojo stogo sluoksnio siūlės nesutaptų. Daugelio metų patirtis bei tyrimai Danijos, Lietuvos ir kitų šalių laboratorijose įrodo, kad vienasluoksnė stogo šilumos izoliacija yra tokia pat efektyvi, kaip ir dvisluoksnė. Beje, šis vienasluoksnio apšiltinimo sprendimas Lietuvoje nėra naujiena – jis
pritaikytas ir gerai naudojamas keliolikoje objektų su itin dideliu stogo plotu. Augant statybų kainai, tokį sprendimą apsimokės diegti ir pastatuose, kurių stogo plotas palyginti nedidelis. 

 
ieskau.lt
arch.lt
miroda.lt
 
 
© UAB "STATYTOJAS" 2004, Įmonės kodas: 301489846. PVM kodas: LT100003950911.
Namo inžinerijos ir interjero centras "NIC" Minijos g. 42, LT-91197 Klaipėda.
Tel.: (8*46) 259 891, Faks.: (8*46) 382 282, Mobilus: (8*655) 11 471.
Vilniuje: Žalgirio g. 106, Mobilus: (8*614) 33 763.