Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę?

 Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

 Sugriauna šilumos tiltusPlokštuminiai pamatai turi privalumų: įsirengiant tokius pamatus iš karto apšiltinama ne tik jų konstrukcija, bet ir grindys, todėl pamatų ir grindų varža atitinka naujausius reikalavimus, o izoliuotas plokštuminio pamato pagrindas kaupia šilumą ir atlieka termomasės funkcijas. Tačiau vienas pagrindinių – nulinio ciklo darbai atliekami ir užbaigiami tuo pačiu metu.

„Kalbant apie pamatų įrengimą, galime išvesti analogiją su automobilio gamyba. Kai įrenginėjame plokštuminius pamatus iš karto atliekame daugybę darbų: pamatai ir grindys apšiltinamos, išvedžiojami santechnikos taškai, vandentiekis, elektra, sumontuojamos šildomos grindys. Taigi iš karto gaunamas automobilis. Tuo tarpu įrengus polinius pamatus, grindis, GSS, pamatų hidroizoliaciją, apšiltinimą ir komunikacijas reikės įrengti vėliau, todėl galima sakyti, kad įsirengdami polinius pamatus gaunate tik važiuoklę“, - teigia plokštuminius pamatus įrenginėjantis specialistas Evaldas Meginis.

Jo teigimu, svarbiausias plokštuminių pamatų privalumas prieš polinius yra tas, kad plokštuminiai pamatai visiškai neturi šilumos tiltelių. Taip yra todėl, kad polinių pamatų polių izoliuoti praktiškai neįmanoma ir kiekvienas iš jų tampa šilumos tiltu. Skaičiuojama, kad įrengus polinius pamatus 100 kvadratinių metrų namui su standartinių polių skaičiumi, šilumos tiltai bendrai sudarys apie 4-5 kvadratinius metrus.Tuo tarpu plokštuminių pamatų kaina tarp tokio paties dydžio, užbaigtumo ir kokybės polinių ir plokštuminių pamatų, kaip teigia patys pamatų ekspertai, gali būti netgi mažesnė nei polinių. Ypač jei gruntinės geologinės sąlygos pamatų įrengimui prastos.

Be to, norint polinius pamatus apšiltinti iki tos pačios šiluminės varžos kaip ir plokštuminius, reikia sumontuoti daugiau polistirolo, kad būtų kompensuoti šilumos tiltai, atsirandantys dėl polių. Įrengiant polinius pamatus didesnės ir betono sąnaudos, tačiau plokštuminiam pamatui reikalingas didesnis kiekis armatūros. Tačiau prie įrengtų plokštuminių pamatų jau nebereikia grįžti dar kartą, iš naujo neperkasinėjamas gruntas, susitaupo statybos laikas.

Pamatai kaip apversta taburetėĮrenginėjant bet kokius pamatus, reikia pašalinti augalinį sluoksnį, bet plokštuminiams pamatams reikia įrengti drenuojantį sluoksnį, vadinamąją „žvyro pagalvę“. Taigi plokštuminiam pamatui tvirtas pagrindas suformuojamas dirbtinai, panašiai kaip tiesiant kelius. Jei nukasus augalinį sluoksnį pagrindas nėra tvirtas, naudojama geotekstilė ar geotinklas. Tuo tarpu tinkamas tvirtas gruntas poliniams pamatams ieškomas gilesniuose ir neperšąlančiuose sluoksniuose.„Plokštuminių ir polinių pamatų veikimą galima sulyginti su taburete. Paėmę taburetę, pastatykite ją ant kojų, pavyzdžiui, ten, kur jūra skalauja krantą. Ji nebus tokia stabili, jei uždėsime svorį, tuomet ji šiek tiek pasmigs. Tuo tarpu, jei taburetę apversite aukštyn kojomis pamatysite, kad ji mažiau jautri svorio pasikeitimui, yra stabilesnė, nors gruntas toks pat nestabilus, nes svoris pasidalina per visą plokštumą, o ne per keturis taškus, taip yra su plokštuminiais pamatais. Net ir esant tokiam pačiam nestabiliam gruntui, jis funkcijas atlieka geriau nei poliniai pamatai, nes poliniai ar juostiniai pamatai pastatą laiko atskirais segmentais, o plokštuminiai – visa plokštuma“, - pastebi E. Meginis.

 Klysta dėl taupumoTačiau kaip ir įrengiant polinius ar juostinius pamatus, plokštuminių pamatų įrengimas neapsieina be klaidų. Tiesa, dažniausia jos padaromos arba dėl meistrų nekompetentingumo arba dėl taupumo.„Viena dažniausių klaidų, kokias esu matęs yra betonavimas „lengvu betonu“, kuris gaminamas statybvietėje, tokiu, kokiu gerai betonuoti grindis, tačiau ne pamatus. Betonuojant pamatus reikia naudoti „sunkų betoną“, kuriame būtų skaldos ir kuris gaminamas tik betono mazguose“, - teigia M. Bartuševičius, priduriantis, kad viena dažnesnių klaidų įrengiant plokštuminius pamatus yra netinkamo žvyro, neturinčio savyje molio dalelių, todėl nesitankinančio, naudojimas.Tuo tarpu E. Meginis atkreipia dėmesį, kad yra statinių, kurių statyboje galima naudoti ir „lengvąjį“, ir „sunkųjį“ betoną, ir yra tokių, kuriuose galima naudoti tik „sunkųjį“ betoną. Tai sprendžia, konstruktoriai įvertinę apkrovas, statinio dydį, formą ir kitas aplinkybes.

 M. Bartuševičius pastebi, kad nors plokštuminių pamatų technologija atkeliavo iš Skandinavijos, kurioje plačiai paplitęs EPS polistirolas, Lietuvos sąlygomis jis netinkamas, nes Skandinavijoje dažniau statomi karkasiniai namai, kurie yra lengvesni. Lietuvos sąlygomis, kai pastatas mūrinis, rekomenduojamas ekstruzinis polistirolas, kuris atsparus didesniam svoriui. Tiesa, šiuo atveju taip pat reikėtų sekti konstrukcijų projektą, kuriame nurodoma, kokio tipo polistirolą galima naudoti.„Kai šildomos grindys įrengiamos virš viršutinio armatūros tinklo, pažeidžiamas apsauginis betono sluoksnis ir gali atsirasti plokštės pleišėjimai. Taip pat viena iš klaidų yra neteisingas armavimas. Sujungiant armatūros strypus jie turi prasikeisti atitinkamu ilgiu, o ne tik kad užtektų juos aprišti viela“, - pastebi M. Bartuševičius.

Trūkinėjimas – bene dažniausiai pasitaikanti problema betoninių blokelių pamatuose. Įtrūkimai ant bet kokio tipo pamatų kelia nerimą, tačiau jei pastebėjote juos būtent ant šios rūšies pamatų, turėtumėte nedelsiant spręsti šią problemą siekiant išvengti papildomos žalos bei papildomų išlaidų tiek pamatui, tiek namui, kuris ant jo stovi. Yra begalė priežasčių, kodėl betoninių blokelių pamatai galėtų trūkinėti: vanduo, slenkanti žemė, trūnijančios medžio šaknys po pastatu. Tačiau, kad ir kokia problema bebūtų, jei pastebėta anksti, gali būti sėkmingai ir efektyviai pašalinta.

Pirmas žingsnis – paruoškite paviršiųPirmiausia, jūs turėtumėte tinkamai paruošti vietą, kurią taisysite. Vieliniu šepečiu kruopščiai nušveiskite nesukibusius, korozijos paveiktus betono fragmentus bei nešvarumus. Visą plotą nuplaukite aukšto slėgio vandens srove. Šiam darbui jūs neprivalote samdytis bendrovių, kurios naudoja būtent šią techniką (taip netgi rizikuotumėte pažeisti blokelius). Paprasčiausia sodo žarna ir purkštuvas puikiai atliks šį darbą. Prieš pradedant tolimesnius darbus, leiskite viskam išdžiūti.

 Antras žingsnis – mažesnių įtrūkimų taisymasSu mažesniais įtrūkimais susidoroti yra ganėtinai nesudėtinga, tiesiog montažinius klijus pilkite į plyšius, kol šie visiškai užsipildys. Tuomet leiskite mišiniui džiūti produkto gamintojo nustatytą laiko tarpą.

Trečias žingsnis – didesnių įtrūkimų taisymas Didesniems įtrūkimams taisyti naudokite specialų betono remonto mišinį. Šių produktų rasite vietinėse statybinių prekių parduotuvėse. Prieš pradėdami darbą, atidžiai perskaitykite naudotojo instrukcijas, kad sumaišę nurodytas medžiagas gautumėte reikiamą konsistenciją bei optimalų drėgmės lygį. Šio produkto paskirtis yra užkimšti betone esančius plyšius ir užtikrinti, kad jo paviršius taptų lygus ir švarus

Ketvirtas žingsnis – Siūlių bei plyšių hermetinimasSiūles bei plyšius užglaistykite statybiniu hermetiku. Prieš tepant hermetiką įsitikinkite, kad montažiniai klijai ar betono remonto mišinys visiškai sustingo bei išdžiuvo. Hermetikas neleidžia kauptis drėgmei (būtent ji yra daugelio su pamatu susijusių problemų kaltininkė) bei yra atsparus atmosferos poveikiui. Išdžiūvęs hermetikas gali būti padengiamas dažų sluoksniu. Pamatas yra ne tik jūsų namų pagrindas, jis taip pat būtinas užtikrinti pastato struktūrinį vientisumą. Jei namuose trūkinėja sienos, pastebimas grindų nuokrypis, tuomet vertėtų kreiptis į profesionalus, kad šie įvertintų žalą, bei nustatytų tinkamą remonto būdą.

Pamatų įrengimas: surenkamieji ir monolitiniai

Juostiniai monolitiniai pamatai ilgą laiką buvo patys populiariausi – jų įrengimas, nors ir reikalaujantis atsakingumo, yra pakankamai aiškus, be to, jų įrengime yra dalyvavęs kone kiekvienas šiek tiek su statybomis susijęs žmogus, tad yra ko pasiklausti patarimo ar pasimokyti iš klaidų. Pasirodžius pamatų blokeliams šis procesas dar supaprastėjo ir tapo įkandamas net tiems, kurie patys juostinių pamatų lieti nesiryžo.

Abiejų tipų pamatai yra klasifikuojami kaip juostiniai pamatai. Tiek vienus, tiek kitus galima naudoti ir montuojant rostverką ant gręžtinių pamatų.

Juostiniai monolitiniai pamataiPamatų tipo pasirinkimas gali priklausyti nuo daugybės smulkių veiksnių, tačiau paprastai monolitiniai pamatai pasirenkami, jei konstrukcijai reikės atlaikyti didesnius krūvius, tarkime, statote didelį mūrinį namą. Taip pat tokie pamatai pasirenkami esant komplikuotesniam gruntui. Tačiau žinoma, nėra taisyklių be išimčių.

 Juostiniai monolitiniai pamatai yra įrengiami šia tvarka: jeigu planuojama, jog būsimas namas bus su rūsiu – kasama pamatų duobė. Reikia prisiminti, kad ji turėtų būti gilesnė už įšalo zoną (Lietuvoje ~1,2 m). Jeigu namas rūsio neturės, kasamos tranšėjos aplink būsimo namo perimetrą, taip pat tose vietose, kur numatytos atraminės sienos.

Tuomet po būsimu pamatu sutankinamas gruntas, dažnai įrengiama neaukšta papėdė, ant kurios klojiniai – mediniai skydai, turintys atlaikyti liejamo betono spaudimą ir prilaikyti betono konstrukciją, kol jis pakankamai sustings. Klojiniai paprastai nuomojami, tačiau kai kurie šeimininkai, turėdami atliekamos medienos ir tvirtinimo priemonių, šį darbą atlieka ir patys. Tuomet pamato tvirtumui užtikrinti į klojinių vidų pagal projektinius reikalavimus sudedamas ir kruopščiai sutvirtinamas armatūrinis tinklas. Atlikus minėtus darbus, galima lieti betoną. Užbaigus šį proceso etapą, betonas paliekamas stingti. Optimalus betono stipris yra pasiekiamas po 28 dienų, tačiau pradėti kitus darbus dažniausiai galima jau po poros savaičių. Per visą tą laiką, jei pasitaikė šilti orai, o pamatai stovi saulėkaitoje, būtina pasirūpinti, kad betonas neperdžiūtų, nuolat jį palaistant. Monolitinių pamatų privalumas, lyginant su daugeliu blokinių pamatų yra jo vientisumas. Betonas neturi silpnųjų taškų ar siūlių. Dėka tokio sprendimo, galima naudoti standartinę hidroizoliaciją, kadangi nereikia rūpintis, kaip užtepti ar kitaip uždengti siūles, taip pat yra mažesnė drėgmės prasiskverbimo tikimybė. Šio tipo juostiniai pamatai taip pat gali atlaikyti didelį svorį ir spaudimą.

Juostiniai surenkamieji pamatai Surenkamieji pamatai yra kone idealus pasirinkimas esant lengvos konstrukcijos namui, taip pat tuo atveju, jeigu gruntas yra nekomplikuotas. Juos įrengiant taip pat kasama tranšėja arba pamatų duobė. Tuomet įrengiama papėdė, tačiau šiuo atveju galima naudoti tuos pačius blokelius, jei apkrovos nėra didelės. Jie tiesiog paverčiami ant šono ir pastatomi išilgai, tuomet ant jų galima tvirtinti kitus, jau standartiškai sudėtus blokelius. Galimi ir kiti variantai – kaip ir monolitinių pamatų atveju išlieti gelžbetoninę juostą arba įsigyti specialių blokų pamatams.Tuščiaviduriai betono blokeliai, priklausomai nuo gamintojo, gali būti montuojami arba mūrijami tokiu pat principu kaip įprastos plytos ir blokeliai – perdengiant siūles. Betoniniai blokeliai, priklausomai nuo projekte numatytų apkrovų gali būti armuojami tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.Pabaigus šį darbą, tuščiaviduriai blokeliai užpilami betonu iki viršaus ir paliekami džiūti. Betoniniai blokeliai paprastai pasirenkami dėl to, kad juos įrengti trunka greičiau nei monolitinius, taip pat toks darbas santykinai lengvesnis, kadangi šiuolaikiniai gamintojai dažnai stengiasi jį paversti kuo paprastesniu. Kitas dažnai pabrėžiamas privalumas yra tai, kad tokiems pamatams nereikia klojinių, kuriuos reikia nuomotis ir montuotis. Blokeliai yra gana lengvi, prireikus juos nesunku apdirbti.Vis dėlto, kaip ir minėta, daugelio blokelių trūkumas yra papildomos siūlės pamato sienoje, kurias reikia daug kruopščiau izoliuoti, kad neatsirastų plyšių drėgmei bei šalčio tiltelių.

 Į ką reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus:- Grunto sluoksnis, ant kurio remiamas pamatas, turi būti tinkamo stiprumo.- Pamato įgilinimas turi būti ne aukščiau įšalimo ribos, kuri priklauso nuo geologinių sąlygų (Lietuvoje tai yra apie 1,2 m nuo žemės paviršiaus).- Pamato konstrukcija turi išlaikyti vientisumą (technologinių siūlių įrengimo ypatumai ir technologiškas medžiagų naudojimas.- Pamato apsauga nuo kritulių.- Hidroizoliacinės pamato savybės.- Termoizoliacinės pamato savybės.- Grunto stiprumas.

 Grunto stiprumasPrieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį. Suprantama, kad ieškant būdų sutaupyti statant, geologinis tyrinėjimus bandysime atlikti patys. Tokiu atveju, laikantis darbų saugos reikalavimų, reikia iškasti didžiausio, kiek įmanoma, gylio tranšėją ir kai kuriuos tyrinėjimo darbus atlikti savarankiškai. Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks. Tai padarysite tik pasikliaudami nuojauta.Savarankiškai atlikus grunto tyrinėjimus patartina atkreipti dėmesį į statomo pastato konstrukcijų vientisumą, o sienų apačioje ir viršuje patartina įrengti aprišimo žiedus.

Pamato įgilinimasPasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, įgilinimas turi būti parinktas ir pagal laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vietą, ir pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje nusistovėjusi taisyklė, kad gruntas įšąla apie 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir įšąla, arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnūs. Pavyzdžiui, sausas smėlingas arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnus. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi.

 Pamato konstrukcijos vientisumasSavarankiškai įrengiant pamatus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gaminant betono mišinį patiems, cemento kiekis mišinyje turi būti toks, kad būtų pasiekta projektuotojų reikalaujama betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg/kub. m mišinio.Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys – technologinės pertraukos betonuojant. Baigiant dienos betonavimo darbus į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus. Pavyzdžiui, 4 po 1,4 m ilgio 14 mm skersmens armatūros strypus. Strypo ilgis parenkamas, atsižvelgiant į jų diametrą. Strypo ilgis esant tokiam skersmeniui turi būt 100 mm. Čia pusė strypo įbetonuojama, o kita pusė paliekama išlindusi kitam betonavimui prijungti.

 Apsauga nuo vandensKad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas – deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.Drenažą įrengti rekomenduojama visu pastato perimetru ne giliau, nei pamato apatinė dalis. Tai atliekama, kad nebūtų sujudintos natūralios grunto sandaros, į kurias remsis pamatas. Drenažui įrengti smėlingame grunte naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu, o molingame grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas ant 10 cm papilto smėlio (ar žvyro) sluoksnio ir užpilamas 50 cm storio gerai vandenį praleidžiančiu grunto sluoksniu (pvz., žvyru). Aukščiau pilamas gruntas gali būti smulkesnis, bet taip pat laidus vandeniui (pvz., smėlis).

Patikimiausia pamatų hidroizoliacija – klijuojamojiSiekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją. Izoliuojamos dvi plokštumos – vertikali ir horizontali.Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušalimo–atšilimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Pastaroji įrengiama išorinėje pusėje.Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepersiduotų sienoms. Ji įrengiama pamato viršuje.Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausi įvairovė. Reikėtų paminėti, kad pati patikimiausia – tradicinė bitumo pagrindu pagaminta, klijuojama ritininė danga. Ši danga dėl gerų tamprumo savybių puikiai tarnauja ir atsiradus galimoms (taip pat leistinoms) pamato deformacijoms. Visos kitos medžiagos, mano įsitikinimu, tinkamesnės norint likviduoti avarines situacijas.

Pamatų termoizoliacija – pastato apsauga nuo įšaloĮrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas – užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas – šiltinimo medžiaga įterpiama į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau taip grindų įšalimo tikrai išvengsite. Tam pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Esant galimybei, ekstruzinį polistireninį putplastį reikia įgilinti iki pamato pado. Kitas būdas – šiltinti pamato plokštumą iš išorės ekstruzinio putplasčio plokštėmis.Patirtis akivaizdžiai parodė, kad dauguma atvejų termoizoliacijai įrengti neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šiluminiai tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų. Todėl gali pradėti rasoti sienos, o susidarius rasos taškui vidinėje atitvaros dalyje, iškyla grėsmė atsirasti pelėsiui.Kiekviena izoliacinių medžiagų gamintoja pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgus, siekiant užkirsti šalčiui kelią, reikia vadovautis ištisinio izoliacinės medžiagos montavimo principu – termoizoliacinė medžiaga turi suformuoti vientisą užkardą šalčiui.Pamatų apšiltinimą reikia įrengti taip, kad būtų sudaryta bendra sistema su viso namo šiltinimu. Jeigu namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės, be to, šiltinimo medžiagos turi liestis.