Keturios pastabos norintiems ilgai išsaugoti sveikus namo pamatus

Didžioji klaida: jei pamatai neįtrūkę, neįskilę, manome, jog viskas yra tvarkoje ir jais rūpintis nereikia. Netiesa.

Jei pamatai pradėjo skilinėti, trūkinėti, vadinasi, jau praleidote momentą, kuomet juos galėjote apsaugoti. Štai kelios klaidos, kurias pražiopsojote, kol dar galėjote išsaugoti namo pamatus sveikus.

1. Prastas nutekėjimas Jei vanduo nenuteka, pradeda kauptis prie namo pamatų, gali stipriai pakenkti namo sienoms ir pamatams. Kad vanduo nesikauptų, nuolydis turi būti ne mažesnis, negu 15 cm. 3 m. spinduliu. Kaip išmatuoti, koks nuolydis yra? Naudokite gulsčiuką. Vieną galą padėkite ant žemės prie pat namo, laikykite tiesiai. Matuojamas aukštis – tarpas, kuris bus tarp žemės ir kito gulsčiuko galo. Jei gulsčiukas yra trumpas, pavyzdžiui, 60 cm., tuomet atstumą tarp žemės ir kito gulsčiuko galo dauginkite iš penkių. Pavyzdžiui, jei gulsčiukas yra 60 cm. ilgio, atstumas iki žemės susidaro 5 cm., vadinasi, 3 m. atstume bus apie 25 cm. – tai yra tikrai geras nuolydis. Jei mažiau – nuolydis yra per mažas. Galite nuolydį sukurti supilant pylimą, kasant griovius, įrengiant lietaus nutekėjimo sistemą. Kai įrenginėsite nuolydį, pagalvokite ir apie augalus, kuriais galbūt norėsite apželdinti namo pamatus, nes augalus reikės mulčiuoti, laistyti.

 

2. Lietvamzdžiai Lietvamzdžių funkcija – nukreipti vandenį, kad jis nutekėtų tolyn nuo namo pamatų. Jis turi nukreipti vandenį 1,5 – 3 m. atstumu nuo pamatų, kitaip vanduo užsilaikys ir pakenks pamatams. Jei lietvamzdis per trumpas – įsigykite pailginimą. Dar vienas variantas – įsigykite į žemę įkasamą lietvamzdį, kuris nukreips vandenį į daržą ar kitą vietą teritorijoje, kuriai reikia daugiau vandens.

 

 3. Vandens išgraužos Venkite visiško dirvos perdžiūvimo aplink pamatus – pirmas stipresnis lietus, ir perdžiūvęs dirvožemis bus nuplautas, pamatai liks pliki. Jei ilgai nesulaukiate lietaus, naudinga bent vandens žarna aplieti dirvožemį 15 cm. atstumu nuo pamatų. Tai sumažins dirvožemio erozijos galimybę.

 

4. Šaknų spąstaiIšsiraizgiusios aplink pamatus augalų bei medžių šaknys sunaudoja visą drėgmę, tad dirvožemis gali išsausėti. Pamatai gali „nusėsti“, todėl namo langų ir durų rėmai gali pradėti krypti. Tad giliai besišaknyjančius augalus ir medžius patartina sodinti toliau nuo namo. Jei užaugusio medžio šakos liečia namo sieną – jis jau yra pasodintas per arti.

 

 

Pamatų įrengimas: surenkamieji ir monolitiniai

Juostiniai monolitiniai pamatai ilgą laiką buvo patys populiariausi – jų įrengimas, nors ir reikalaujantis atsakingumo, yra pakankamai aiškus, be to, jų įrengime yra dalyvavęs kone kiekvienas šiek tiek su statybomis susijęs žmogus, tad yra ko pasiklausti patarimo ar pasimokyti iš klaidų. Pasirodžius pamatų blokeliams šis procesas dar supaprastėjo ir tapo įkandamas net tiems, kurie patys juostinių pamatų lieti nesiryžo.

Abiejų tipų pamatai yra klasifikuojami kaip juostiniai pamatai. Tiek vienus, tiek kitus galima naudoti ir montuojant rostverką ant gręžtinių pamatų.

 

Juostiniai monolitiniai pamataiPamatų tipo pasirinkimas gali priklausyti nuo daugybės smulkių veiksnių, tačiau paprastai monolitiniai pamatai pasirenkami, jei konstrukcijai reikės atlaikyti didesnius krūvius, tarkime, statote didelį mūrinį namą. Taip pat tokie pamatai pasirenkami esant komplikuotesniam gruntui. Tačiau žinoma, nėra taisyklių be išimčių.

 Juostiniai monolitiniai pamatai yra įrengiami šia tvarka: jeigu planuojama, jog būsimas namas bus su rūsiu – kasama pamatų duobė. Reikia prisiminti, kad ji turėtų būti gilesnė už įšalo zoną (Lietuvoje ~1,2 m). Jeigu namas rūsio neturės, kasamos tranšėjos aplink būsimo namo perimetrą, taip pat tose vietose, kur numatytos atraminės sienos.

Tuomet po būsimu pamatu sutankinamas gruntas, dažnai įrengiama neaukšta papėdė, ant kurios klojiniai – mediniai skydai, turintys atlaikyti liejamo betono spaudimą ir prilaikyti betono konstrukciją, kol jis pakankamai sustings. Klojiniai paprastai nuomojami, tačiau kai kurie šeimininkai, turėdami atliekamos medienos ir tvirtinimo priemonių, šį darbą atlieka ir patys. Tuomet pamato tvirtumui užtikrinti į klojinių vidų pagal projektinius reikalavimus sudedamas ir kruopščiai sutvirtinamas armatūrinis tinklas. Atlikus minėtus darbus, galima lieti betoną. Užbaigus šį proceso etapą, betonas paliekamas stingti. Optimalus betono stipris yra pasiekiamas po 28 dienų, tačiau pradėti kitus darbus dažniausiai galima jau po poros savaičių. Per visą tą laiką, jei pasitaikė šilti orai, o pamatai stovi saulėkaitoje, būtina pasirūpinti, kad betonas neperdžiūtų, nuolat jį palaistant. Monolitinių pamatų privalumas, lyginant su daugeliu blokinių pamatų yra jo vientisumas. Betonas neturi silpnųjų taškų ar siūlių. Dėka tokio sprendimo, galima naudoti standartinę hidroizoliaciją, kadangi nereikia rūpintis, kaip užtepti ar kitaip uždengti siūles, taip pat yra mažesnė drėgmės prasiskverbimo tikimybė. Šio tipo juostiniai pamatai taip pat gali atlaikyti didelį svorį ir spaudimą.

 

Juostiniai surenkamieji pamatai Surenkamieji pamatai yra kone idealus pasirinkimas esant lengvos konstrukcijos namui, taip pat tuo atveju, jeigu gruntas yra nekomplikuotas. Juos įrengiant taip pat kasama tranšėja arba pamatų duobė. Tuomet įrengiama papėdė, tačiau šiuo atveju galima naudoti tuos pačius blokelius, jei apkrovos nėra didelės. Jie tiesiog paverčiami ant šono ir pastatomi išilgai, tuomet ant jų galima tvirtinti kitus, jau standartiškai sudėtus blokelius. Galimi ir kiti variantai – kaip ir monolitinių pamatų atveju išlieti gelžbetoninę juostą arba įsigyti specialių blokų pamatams.Tuščiaviduriai betono blokeliai, priklausomai nuo gamintojo, gali būti montuojami arba mūrijami tokiu pat principu kaip įprastos plytos ir blokeliai – perdengiant siūles. Betoniniai blokeliai, priklausomai nuo projekte numatytų apkrovų gali būti armuojami tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.Pabaigus šį darbą, tuščiaviduriai blokeliai užpilami betonu iki viršaus ir paliekami džiūti. Betoniniai blokeliai paprastai pasirenkami dėl to, kad juos įrengti trunka greičiau nei monolitinius, taip pat toks darbas santykinai lengvesnis, kadangi šiuolaikiniai gamintojai dažnai stengiasi jį paversti kuo paprastesniu. Kitas dažnai pabrėžiamas privalumas yra tai, kad tokiems pamatams nereikia klojinių, kuriuos reikia nuomotis ir montuotis. Blokeliai yra gana lengvi, prireikus juos nesunku apdirbti.Vis dėlto, kaip ir minėta, daugelio blokelių trūkumas yra papildomos siūlės pamato sienoje, kurias reikia daug kruopščiau izoliuoti, kad neatsirastų plyšių drėgmei bei šalčio tiltelių.

 

 Į ką reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus:- Grunto sluoksnis, ant kurio remiamas pamatas, turi būti tinkamo stiprumo.- Pamato įgilinimas turi būti ne aukščiau įšalimo ribos, kuri priklauso nuo geologinių sąlygų (Lietuvoje tai yra apie 1,2 m nuo žemės paviršiaus).- Pamato konstrukcija turi išlaikyti vientisumą (technologinių siūlių įrengimo ypatumai ir technologiškas medžiagų naudojimas.- Pamato apsauga nuo kritulių.- Hidroizoliacinės pamato savybės.- Termoizoliacinės pamato savybės.- Grunto stiprumas.

 

 Grunto stiprumasPrieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį. Suprantama, kad ieškant būdų sutaupyti statant, geologinis tyrinėjimus bandysime atlikti patys. Tokiu atveju, laikantis darbų saugos reikalavimų, reikia iškasti didžiausio, kiek įmanoma, gylio tranšėją ir kai kuriuos tyrinėjimo darbus atlikti savarankiškai. Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks. Tai padarysite tik pasikliaudami nuojauta.Savarankiškai atlikus grunto tyrinėjimus patartina atkreipti dėmesį į statomo pastato konstrukcijų vientisumą, o sienų apačioje ir viršuje patartina įrengti aprišimo žiedus.

Pamato įgilinimasPasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, įgilinimas turi būti parinktas ir pagal laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vietą, ir pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje nusistovėjusi taisyklė, kad gruntas įšąla apie 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir įšąla, arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnūs. Pavyzdžiui, sausas smėlingas arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnus. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi.

 

 Pamato konstrukcijos vientisumasSavarankiškai įrengiant pamatus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gaminant betono mišinį patiems, cemento kiekis mišinyje turi būti toks, kad būtų pasiekta projektuotojų reikalaujama betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg/kub. m mišinio.Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys – technologinės pertraukos betonuojant. Baigiant dienos betonavimo darbus į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus. Pavyzdžiui, 4 po 1,4 m ilgio 14 mm skersmens armatūros strypus. Strypo ilgis parenkamas, atsižvelgiant į jų diametrą. Strypo ilgis esant tokiam skersmeniui turi būt 100 mm. Čia pusė strypo įbetonuojama, o kita pusė paliekama išlindusi kitam betonavimui prijungti.

 

 Apsauga nuo vandensKad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas – deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.Drenažą įrengti rekomenduojama visu pastato perimetru ne giliau, nei pamato apatinė dalis. Tai atliekama, kad nebūtų sujudintos natūralios grunto sandaros, į kurias remsis pamatas. Drenažui įrengti smėlingame grunte naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu, o molingame grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas ant 10 cm papilto smėlio (ar žvyro) sluoksnio ir užpilamas 50 cm storio gerai vandenį praleidžiančiu grunto sluoksniu (pvz., žvyru). Aukščiau pilamas gruntas gali būti smulkesnis, bet taip pat laidus vandeniui (pvz., smėlis).

 

Patikimiausia pamatų hidroizoliacija – klijuojamojiSiekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją. Izoliuojamos dvi plokštumos – vertikali ir horizontali.Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušalimo–atšilimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Pastaroji įrengiama išorinėje pusėje.Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepersiduotų sienoms. Ji įrengiama pamato viršuje.Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausi įvairovė. Reikėtų paminėti, kad pati patikimiausia – tradicinė bitumo pagrindu pagaminta, klijuojama ritininė danga. Ši danga dėl gerų tamprumo savybių puikiai tarnauja ir atsiradus galimoms (taip pat leistinoms) pamato deformacijoms. Visos kitos medžiagos, mano įsitikinimu, tinkamesnės norint likviduoti avarines situacijas.

Pamatų termoizoliacija – pastato apsauga nuo įšaloĮrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas – užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas – šiltinimo medžiaga įterpiama į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau taip grindų įšalimo tikrai išvengsite. Tam pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Esant galimybei, ekstruzinį polistireninį putplastį reikia įgilinti iki pamato pado. Kitas būdas – šiltinti pamato plokštumą iš išorės ekstruzinio putplasčio plokštėmis.Patirtis akivaizdžiai parodė, kad dauguma atvejų termoizoliacijai įrengti neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šiluminiai tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų. Todėl gali pradėti rasoti sienos, o susidarius rasos taškui vidinėje atitvaros dalyje, iškyla grėsmė atsirasti pelėsiui.Kiekviena izoliacinių medžiagų gamintoja pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgus, siekiant užkirsti šalčiui kelią, reikia vadovautis ištisinio izoliacinės medžiagos montavimo principu – termoizoliacinė medžiaga turi suformuoti vientisą užkardą šalčiui.Pamatų apšiltinimą reikia įrengti taip, kad būtų sudaryta bendra sistema su viso namo šiltinimu. Jeigu namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės, be to, šiltinimo medžiagos turi liestis.

Trūkinėjimas – bene dažniausiai pasitaikanti problema betoninių blokelių pamatuose. Įtrūkimai ant bet kokio tipo pamatų kelia nerimą, tačiau jei pastebėjote juos būtent ant šios rūšies pamatų, turėtumėte nedelsiant spręsti šią problemą siekiant išvengti papildomos žalos bei papildomų išlaidų tiek pamatui, tiek namui, kuris ant jo stovi. Yra begalė priežasčių, kodėl betoninių blokelių pamatai galėtų trūkinėti: vanduo, slenkanti žemė, trūnijančios medžio šaknys po pastatu. Tačiau, kad ir kokia problema bebūtų, jei pastebėta anksti, gali būti sėkmingai ir efektyviai pašalinta.

 

Pirmas žingsnis – paruoškite paviršiųPirmiausia, jūs turėtumėte tinkamai paruošti vietą, kurią taisysite. Vieliniu šepečiu kruopščiai nušveiskite nesukibusius, korozijos paveiktus betono fragmentus bei nešvarumus. Visą plotą nuplaukite aukšto slėgio vandens srove. Šiam darbui jūs neprivalote samdytis bendrovių, kurios naudoja būtent šią techniką (taip netgi rizikuotumėte pažeisti blokelius). Paprasčiausia sodo žarna ir purkštuvas puikiai atliks šį darbą. Prieš pradedant tolimesnius darbus, leiskite viskam išdžiūti.

 

 Antras žingsnis – mažesnių įtrūkimų taisymasSu mažesniais įtrūkimais susidoroti yra ganėtinai nesudėtinga, tiesiog montažinius klijus pilkite į plyšius, kol šie visiškai užsipildys. Tuomet leiskite mišiniui džiūti produkto gamintojo nustatytą laiko tarpą.

Trečias žingsnis – didesnių įtrūkimų taisymas Didesniems įtrūkimams taisyti naudokite specialų betono remonto mišinį. Šių produktų rasite vietinėse statybinių prekių parduotuvėse. Prieš pradėdami darbą, atidžiai perskaitykite naudotojo instrukcijas, kad sumaišę nurodytas medžiagas gautumėte reikiamą konsistenciją bei optimalų drėgmės lygį. Šio produkto paskirtis yra užkimšti betone esančius plyšius ir užtikrinti, kad jo paviršius taptų lygus ir švarus

Ketvirtas žingsnis – Siūlių bei plyšių hermetinimasSiūles bei plyšius užglaistykite statybiniu hermetiku. Prieš tepant hermetiką įsitikinkite, kad montažiniai klijai ar betono remonto mišinys visiškai sustingo bei išdžiuvo. Hermetikas neleidžia kauptis drėgmei (būtent ji yra daugelio su pamatu susijusių problemų kaltininkė) bei yra atsparus atmosferos poveikiui. Išdžiūvęs hermetikas gali būti padengiamas dažų sluoksniu. Pamatas yra ne tik jūsų namų pagrindas, jis taip pat būtinas užtikrinti pastato struktūrinį vientisumą. Jei namuose trūkinėja sienos, pastebimas grindų nuokrypis, tuomet vertėtų kreiptis į profesionalus, kad šie įvertintų žalą, bei nustatytų tinkamą remonto būdą.

 

 

 6 pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti įsirenginėjant sekliuosius pamatus

 

Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nederėtų, juolab kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Pastarasis yra tik tarpinė grandis tarp namo konstrukcijos svorio ir laikančiojo grunto sluoksnio.

 

Būtina nustatyti tinkamo grunto slūgsojimo gylį ir tada spręsti, kaip jį pasiekti įrengiant pamatą.6 pagrindiniai akcentai, įrengiant sekliuosius pamatus Neatsiejama naujo namo dalis – tvirti pamatai. Taip pat kiekvienam, statančiam namą, ne mažiau svarbu, kad namo, pirties ar ūkinio pastato pamatai būtų pastatyti už prieinamą kainą. Dažnai Lietuvoje pasirenkamas sekliųjų pamatų tipas. Ši, atrodo, pati paprasčiausia konstrukcija, negali būti įrengiama atmestinai, be skaičiavimų ir neturint supratimo apie pamatų statybą. Todėl būtina aptarti aktualiausius akcentus, įrengiant pamatus.

 

Individualioms statyboms dažniausiai pasirenkami juostiniai, stulpiniai, gręžtiniai pamatai ir pamatinė plokštė. Seklieji pamatai, dažniausiai juostiniai ir plokštiniai, įgilinami į žemę ne daugiau kaip 2 m ir tinka nedidelio namo apkrovoms paskirstyt.

 

 Juostiniai pamatai būna surenkami iš betoninių blokų ir monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis ir pertvaromis. Tai daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo, betonavimo darbų reikalaujantis būdas. Juostinių pamatų įrengimas nėra pigus, tačiau, norint įrengti rūsį po namu, tai tinkamiausias pasirinkimas. Vykdant žemės darbus dažniausiai turi būti paruoštas pamato pagrindas – smėlio, stambaus žvyro pagrindas.

Stulpiniai pamatai įrengiami po atskiromis pastato kolonomis. Rekomenduojama rinktis tokius pamatus, kai statomas skydinis-karkasinis namas be rūsio. Šį pamatų tipą galima projektuoti, kai po namu yra didesnis pilto grunto sluoksnis. Čia po pastato sienomis ir pertvaromis įrengiamos sijos, vadinamieji rostverkai. Šie pamatai yra gerokai pigesni, nei juostiniai.Gręžininiams pamatams įrengti žemės darbai yra minimalūs, jiems įrengti reikia mažiau laiko. Šis pamatų įrengimo būdas yra pigesnis už juostinių pamatų įrengimą, tačiau kainai įtakos turi gruntas (gręžinių gylis gali siekti kelis metrus).

 

 Pamatų plokštė – vientisa gelžbetoninė monolitinė plokštė, kurios viršutinis paviršius yra pirmojo aukšto grindų pagrindas. Įrengiant šio tipo pamatus atliekama itin nedaug žemės darbų. Pamatų plokštę galima statyti ant silpno smėlingo ar žvyrinio grunto.