Pastato pagrindas būna dviejų tipų natūralus ir dirbtinis. Natūraliam gruntui priskiriamas toks, kuris pasižymi laikančiosiomis savybėmis. Jos užtikrina pastato stabilumą ir tolygų sėdimą. Dirbtinis gruntas nepasižymi laikančiomis savybėmis , beto jį reikia tvirtinti arba keisti. Paprastai dviejų namams paprastai užtenka natūralių grunto savybių.
Uoliniai gruntai - tvirti, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami, nesiplečiantys.
Stabianuolaužiniai- su nedidelėmis 2 mm priemaišomis, taip pat geras pagrindas, jei yra tankiai susiglaudę ir jų neplauna vanduo.
Smėlio gruntai: žvirgždėti, stambūs, vidutinio stambumo ir dulkių. Stambesnis ir švaresnis smėlis gali atlaikyti didesnį ir yra puiki atrama pastatui. Stambianuolaužiniai ir smėliniai gruntai labai laidūs vandeniui, todėl užšaldami nesiplečia ir pamatus galima įgilinti mažai. Molingi gruntai gerai sugeria vandenį, todėl greitai peršlampa ir atšalus plečiasi.
