Šiandien didžioji dalis namų savininkų labiau vertina mūro sienas. Dažnai tai lemia suvoki­mas, kad mūro siena – tai saugu, patikima ir ilgaamžiška. Praeityje vyravusius medinius namus gana greitai, ypač dideliuose miestuose, išstūmė mūrinė statyba. Ir tai buvo dėl la­bai aiškios priežasties – gaisrų. Praeityje Šiauliai kelis kartus nukentėjo nuo didelių gaisrų, tad naujus namus jau statė mūrinius, kurių dalis ir šiandien džiugina mūsų akis.

Šiais laikais mūro siena skiriasi nuo sienos, pastatytos prieš kelis šimtus metų. Didėjant šil­dymo išlaidoms, CO2 emisijai, mūro sienos konstrukcija per pastaruosius 40 metų stipriai pasikeitė. Pradėtos mūryti sienos su oro tarpu, kuris vėliau būdavo užpildomas šilumos izo­liacija, dar vėliau atsirado tinkuojamosios ir vėdinamosios sienų sistemos.

Dabar kalbame apie labai sandarias ir gerai apšiltintas sienas, per jas šilumos nuostoliai yra minimalūs. Tokią sieną sudaro gerokai daugiau medžiagų: mūras (plytų ar blokelių), ši­lumos

izoliacija, apsauga nuo vėjo (vėdinamosiose sienose), tvirtinimo elementai ir apdaila. To­dėl norint, kad moderni siena būtų nedegi ir ilgaamžė, visų ją sudarančių medžiagų pasirin­kimas yra ypač svarbus.

Neorganinė žaliava

„Paroc“ akmens vata ir plytos ar blokeliai yra pagaminti iš neorganinės kilmės, todėl viena kitą papildančių medžiagų. Keramikos, silikato, akytojo betono, keramzitbetonio plytų ar blokelių mūras yra neorganinės kilmės medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randa­mų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens.

„Paroc“ akmens vata taip pat yra gaminama iš natūraliai gamtoje randamų vulkaninės kil­mės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vatos plokštė – tai svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai yra mažai matomos ar iš viso nematomos, tačiau jų teikiama nauda juntama vi­są pastato gyvavimo laiką.

Nedegi medžiaga

Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios ji gaminama. Kaip jau minė­ta, keramikos, silikato, akytojo betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degio­mis medžiagomis, jos klasifikuojamos B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl no­rint, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę, reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.

„Paroc“ akmens vata, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų, pasižymi itin aukšta (apie 1000 °C) lydymosi temperatūra. Todėl jos gaminiai, nepadengti jokia danga, yra pri­skiriami saugiausiai A1 degumo klasei.

Ilgaamžiškumas

Taisyklingai įrengtos mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vie­nas svarbiausių kriterijų mūrą pasirenkant kaip laikančiąją sienos konstrukcijos dalį. Visos sienos ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžia­gos, taip pat ir šilumos izoliacija. Akmens vatos pagrindinės savybės – šilumos laidumas ir degumas – laikui bėgant, taip pat nesikeičia, todėl sienose sumontuota akmens vatos šilu­mos izoliacija savo funkciją atlieka tol, kol stovi pastatas.

Statybos metu dėl technologinių procesų ir gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nema­žai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildy­mo sezoną ji išdžiūsta. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizo­liacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas.

Kvėpuojančios ir sausos sienos

„Paroc“ akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų šiltini­mo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pa­sišalina per sienos apdailą arba vėdinamąjį oro tarpą, tad sienos visada bus sausos ir šil­tos. Žmonės tai vadina kvėpuojančiomis sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia ak­mens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konst­rukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.

Individualių namų sienoms šiltinti Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojamoji sistema, kai prie mūro sienos klijuojama šilumos izoliacija, ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Tokioje sistemoje šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus.

Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 °C ir daugiau. Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių, tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomų įtem­pių, o laikui bėgant, jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo–atšilimo ciklų (žiema–vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. „Paroc“ akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, veikiamos temperatūros, jos nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą.

Eksploatuojant pastatą, dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsi­ras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.